Kokybės telefono linija: 8-800 10014

Maisto skurstantiesiems pirkimas pakvipo skandalu

2019-02-13

Skurstantiesiems maistą perkanti organizacija iš konkurso pašalino beveik visus dalyvius, palikdama tik vieną su pačiu brangiausiu pasiūlymu. Pašalinti tiekėjai šokiruoti – įžvelgia galimą korupciją.  

Ėmėsi griežčiausių priemonių

Apie10 mln. eurų – tokia yra praėjusių metų lapkritį Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) paskelbto Labiausiai skurstantiems asmenims skirtų maisto produktų pirkimo ir tiekimo pirkimo vertė.

Nenuostabu, jog ne pirmus metus ESFA organizuojamame įspūdingo masto pirkime tradiciškai rungiasi vieni pajėgiausių rinkos atstovų, pripratusių prie įvairiausių viešųjų pirkimų niuansų ir reikalavimų. Tačiau šįsyk konkurso dalyviai teigė likę be žado. Pirkime dalyvavo aštuoni galimi tiekėjai: septynios lietuvių ir viena latvių įmonė. Visi lietuviai pašalinti iš visų pirkimo dalių, kurių buvo 51.  

„Mes pasiūlymus teikėme visoms dalims, bet gruodį ESFA informavo, kad visi pasiūlymai atmesti dėl nereikšmingos priežasties – neva nenurodėme, kad produktai bus paženklinti ir supakuoti taip, kaip buvo reikalauta. Savo ruožtu buvome pateikę  patvirtinimą, kad produktai bus suženklinti taip, kaip bus reikalaujama. Juolab, kad tokio paties praėjusio pirkimo metu tokia formuluotė organizatoriui neužkliuvo. Šįsyk ESFA savo sprendimą motyvuoja tuo, kad neva pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika. Tačiau, mūsų nuomone, LAT nutartis, kuria remiasi ESFA, kalba apie kitą situaciją“, – aiškino bendrovės „Pontem“ generalinis direktorius Donatas Garbauskas.

Jo teigimu, dėl panašių priežasčių buvo atmesti visų lietuviškų įmonių pasiūlymai.

„Perkančioji organizacija, vadovaudamasi, mūsų manymu, techniniu ir labai abejotinu argumentu, atmeta visus pasiūlymus. O sausio pabaigoje ėmė organizuoti neskelbiamas derybas.  Visa procedūrų eiga kelia nemažai klausimų ir sėja pagrįstų abejonių proceso skaidrumu“, – teigė „Pontem“ teisininkai.

Pirma, anot jų, įprastai perkančiosios organizacijos, jei kyla neaiškumų ar trūksta informacijos, leidžia patikslinti pasiūlyma, o šiuo atveju imtasi drastiškų priemonių. Ši aplinkybė nustebino ir kito pirkimo dalyvio – bendrovės „Viržis“ direktorių Viktorą Visocką: „Tai labai didelės vertės konkursas visos šalies mastu, o dalyviai atmetami dėl neesminių priežasčių. Mano nuomone, šiuo atveju būtų pakakę patikslinimo, kaip ir būdavo daroma ankstesnėje praktikoje“.

Vienintelė iš pirkimo neišmesta tiekėja – Latvijos bendrovė „Dobeles Dzirnavnieks“. Ji teikė pasiūlymus 19 pirkimo dalyse. D.Garbausko teigimu, latvių pasiūlymas šioms dalimis yra brangesnis daugiau nei 200 tūkst. eurų nei siūlė „Pontem“. 

Datų ekvilibristika

ESFA teigia, jog pirkimo dokumentuose agentūra buvo nustačiusi reikalavimus maisto produktams, jų vidinei bei išorinei pakuotei. Esą atsižvelgdama į ankstesnių pirkimų patirtį, kai dalis tiekėjų teikė netinkamus produktus, ir siekdama išvengti panašių atvejų, agentūra pirkimo dokumentuose nustatė pareigą tiekėjams pagrįsti visus techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Tai yra pateikti tai įrodančius dokumentus. Ir jokių skundų dėl šio reikalavimo tiekėjai esą nereiškė.

„Tiekėjai nepateikė visų reikiamų duomenų, įrodančių atitiktį daliai techninėje specifikacijoje keltų reikalavimų, kaip to buvo reikalauta pirkimo dokumentuose (pvz., trūko informacijos apie ženklinimą, pakavimą ar pan.)“, –  tvirtina ESFA.

Taip pat agentūra akcentavo, jog vienoje naujausių nutarčių LAT aiškiai nurodė, kad pasiūlymas atmestinas tais atvejais, kai tiekėjas pateikia netvarkingą pasiūlymą: „Pasiūlymų vertinimas ir laimėtojo išrinkimas vyksta tik pagal tiekėjų pateiktus dokumentus, o pasiūlymai atmetami iš esmės dėl to, kad dokumentuose esanti informacija nepatvirtina jų atitikties konkurso sąlygoms: tiek kai neatitiktis akivaizdi (nepakankamas tiekėjo pajėgumas, neatitinkantis pirkimo objektas), tiek kai pateikti netvarkingi dokumentai, nors jei tiekėjas būtų kruopštesnis, iš principo jis galėtų būti pripažintas laimėtoju“. ESFA teigimu, šiuo atveju dalis tiekėjų nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi – tai ir nulėmė jų pasiūlymų atmetimą.

ESFA teigimu, agentūra vadovavosi keliomis LAT nutartimis. Įdomu tai, kad kaip vieną svariausių argumentų agentūra cituoja LAT 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį, kai tuo tarpu tiekėjus apie jų atmestus pasiūlymus ESFA informavo dar gruodžio 19-ąją.

 

Papiktino tarnautojų vertinimas

Savo komentare ESFA pažymi, jog LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Tai, jog nutartyse nėra konkrečiai kalbama apie maisto produktus, esą nereiškia, kad suformuota praktika neturi būti vadovaujamasi.

Taip pat agentūra argumentuoja, jog Viešųjų pirkimų įstatyme, tiek pirkimo dokumentuose yra nustatyti reikalavimai, kurie draudžia tikslinti, papildyti, paaiškinti ir pateikti naujus dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, t. y. įstatymas draudžia perkančiajai organizacijai prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

„Kadangi šiuo atveju, pateikus naujus dokumentus, faktiškai techninės specifikacijos reikalavimų dėl ženklinimo, pakavimo ir pan. neatitinkantis pasiūlymas galėjo tapti atitinkančiu, agentūra negalėjo prašyti, siūlyti ar leisti patikslinti pasiūlymų, kurie turėjo akivaizdžių trūkumų ir negalėjo būti ištaisyti be papildomų dokumentų ar duomenų pateikimo“, – komentare aiškina ESFA.

Pirkimo organizatorius užsitikrino ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) palaikymą – pastaroji, atlikusi ESFA priimtų sprendimų atmesti tiekėjų pasiūlymus pradinį rizikos vertinimą, nutarė jokių tolimesnių veiksmų neatlikti.

VPT Rizikų valdymo skyriaus vedėjas Laimis Kuklierius šioje situacijoje teigė jokio kriminalo  neįžvelgiąs. „Aš tokius jų (tiekėjų – Red. past.) pasiūlymus irgi būčiau išmetęs“, – pareiškė VPT atstovas.

Jo teigimu, pirkimo sąlygose buvo pakankamai preciziškai išdėstyta, kokią informaciją tiekėjai privalo nurodyti savo pasiūlyme ir kaip jis turi būti suformuotas. „Tie tiekėjai, kurie reikalaujamą informaciją pateikė, neatsainiai teikė pasiūlymus, nebuvo ir atmesti“, – teigė pašnekovas, neneigęs, jog šiuo atveju kalbama apie pirkime dalyvavusią vieną Latvijos įmonę.

Jam neužkliuvo faktas, kad iš konkurso buvo pašalinti visi septyni dalyviai iš Lietuvos, o paliktas tik vienas iš Latvijos.

Anot L.Kuklieriaus, LAT pasisakė, kad tiekėjai taip pat turi teikti tikslius, aiškius pasiūlymus, nenuslėpdami informacijos. O esą iki šiol rinka buvo įpratusi – jei kažko ir nepateiksime, mūsų paprašys patikslinti.

„Manau, jog nepasitenkinimas kilo dėl to, kad rinkos dalyviai pamatė, jog atsainiai teikti pasiūlymus jiems gali kainuoti pozicijas versle“, – svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar tai reiškia, jog anksčiau pasiūlymus buvo galima teikti atsainiai, VPT atstovas suskubo patikslinti: „Anksčiau irgi nebuvo galima teikti atsainiai, bet traktavimas dėl tikslinimų buvo vos švelnesnis. Dabar, mano nuomone, traktavimas sugriežtintas. Teisiškai aiškiau įtvirtintas“.

„Manau, kad tokie paaiškinimai tėra ciniškas bandymas pateisinti konkursą sužlugdžiusius tarnautojus. Kabinėjamasi prie smulkmenų, į visus klausimus turime atsakymus. O tuo metu skurstantys gaus daug mažiau maisto, nes laimi daug brangesnis pasiūlymas“, – kalbėjo D.Garbauskas.   


Įžvelgia galimą korupciją

Kaip teigė bendrovės „Pontem“ atstovai, toks ESFA uolumas, kai pasitelkiami tik ką įsiteisėję teisminiai sprendimai, atrodo mažų mažiausiai keistai.

Paskelbiamas pirkimas, po jo staiga atsiranda kažkokia teismo nutartis, visi 100 proc. Lietuvos tiekėjų išmetami iš didžiosios dalies pirkimų, ir lieka viena Latvijos įmonė. Prieš tai dar ESFA atplėšė visus vokus, susipažino su pasiūlymais ir visa kainodara. Vadinasi, keli ESFA žmonės komisijos nariai valdo visą įmanomą informaciją. Tada skelbiamas naujas pirkimas tai reiškia, kad ESFA kreipiasi į tuos pačius tiekėjus, kurie teikė pirminius pasiūlymus 34-iose dalyse, ir prašo pateikti kainas dėl visiškai tų pačių produktų. Tad galbūt tas, kuris gauna informaciją apie ankstesnį pirkimą, pasidarys reikiamas korekcijas“,  galimą scenarijų dėliojo bendrovės „Pontem“ generalinis direktorius D.Garbauskas.

Pasak įmonės vadovo, šiandienos situacija norom nenorom verčia prisiminti ankstesnę šių pirkimų istoriją.

Prieš trejus ketverius metus šiuos pirkimus vykdė viena ministerijų, ir tuo metu buvo kilęs didžiulis skandalas dėl korupcijos. Tuo metu istorija buvo išnarpliota, ir visas administravimas   deleguotas ESFA. Pirmi metai buvo nešališki, antrus metus jau prasideda keistos istorijos, o dabar, panašu, nusistovėjo ir tam tikra sistema“, – insinuacijomis dalijosi D.Garbauskas.

Kalbėdamas apie „keistas istorijas“ pašnekovas įvardijo ankstesniojo ESFA pirkimo epizodą, kai bendrovė „Pontem“ konkurse užsitikrino vištienos konservų tiekimą.

„2018 m. spalį gavome pranešimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), kad buvo patikrinti vištienos konservai, atlikti laboratoriniai tyrimai ir nustatyta, kad konservuose esanti vištienos mėsa yra ne gabaliukais, kaip turi būti pagal pirkimo sąlygas, o tai yra vientisa masė. Šiuo metu turime bylą teisme su ESFA, kuri teigia, kad mūsų tiekti konservai neatitinka pirkimo sąlygų. Tačiau nei gabaliukų dydis, nei svoris, nei matmenys pirkimo sąlygose nebuvo nurodyti“, – komentavo bendrovės „Pontem“ teisininkė.

Įmonė buvo įsipareigojusi patiekti produktus dviem atskiromis partijomis. Anot įmonės, įdomiausia tai, jog pirmoji konservų partija (daugiau nei 500 tūkst. vnt.) buvo sėkmingai išdalyta ir suvartota, jokių pretenzijų ar skundų dėl produkto negauta. Įmonės atstovus stebina ir tai, kad VMVT, nustačiusi, jog produktas yra saugus ir tinkamas vartoti, vertino ir kontroliavo sutarties, sudarytos tarp dviejų ūkio subjektų, sąlygas, produktų technines specifikacijas, akivaizdžiai peržengdama savo kompetencijos ribas. Be to, kai dėl šio tyrimo bendrovė kreipėsi į teisėsaugą, VMVT esą pripažino, jog jis buvo inicijuotas po vieno Seimo nario spaudimo.

„Vėlgi šioje situacijoje kyla įvairių minčių – tiek dėl VMVT veiksmų, tiek dėl  konkretaus politiko įsikišimo“, – dėstė D.Garbauskas.

Savo ruožtu įmonė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus ir akredituotoje laboratorijoje atliko vištienos konservų tyrimus, kurių metu nustatyta, kad produktai atitinka keliamus techninės specifikacijos reikalavimus.

„Šiuo metu esame priversti ginti savo teises teisme. Mums nesumokėta už vištienos konservus, nors jie yra suvartoti. Ir dar norima pritaikyti baudą“, – situacijos absurdiškumu neabejoja teisininkai.

Kainuos žymiai brangiau?

Grįžtant prie praėjusių metų lapkritį ESFA paskelbto pirkimo, bendrovės „Pontem“ atstovai pripažino turėję galimybę susipažinti su likusioje 17-oje dalių laimėjusios jau minėtos Latvijos įmonės pasiūlymais.

„Didžiumoje tų dalių, kuriose laimėjo ši Latvijos įmonė, nepaisant to, kad pati yra gamintoja, jos pateiktos kainos yra didesnės virš 200 tūkst. eurų, nei, tarkime, siūlėme mes. Ir galimai kitų dalyvių, tiekėjų , kurių pasiūlymai taip pat buvo atmesti, kainos buvo dar mažesnės. Tuo metu VPT deklaruoja, kad viešojo pirkimo tikslas – įsigyti reikiamą prekę ar paslaugą racionaliai naudojant skirtas lėšas, kad būtina remti vietinius gamintojus ir pan., – stebėjosi D.Garbauskas. – Tai ne šiaip kažkokia eilinė, o elitinė perkančioji šalies organizacija, naudojanti ES lėšas, todėl skaidrumas turėtų būti prioritetas, tačiau šiuo atveju taip nėra.“

 

 

 

Kontaktai

Vilniuje tel. +370 5 272 72 28, faksas +370 5 272 77 07
El. paštas: info@pontem.lt
Daugiau